skardenti

skardénti, -ẽna, -ẽno 1. DŽ caus. 1 skardėti 1: Vaikai skardeno plačius laukus linksmais savo balsais J.Jabl. Skambamas juoko balselis maloniai skardena sodelį Vaižg. Dainų garsais padanges skardena Šl. Miškas aidėjo, lyg jį būtų skardenę tūkstančiai stiklinių varpelių J.Balč. Paukščiai skardeno erdvę giesme rš. Griausmo skardẽnamas sodas NdŽ. 2. intr. Š, DŽ¹ skardžiai aidėti, skambėti (apie garsą): Jos daina skardena tuščiose gatvėse J.Gruš. Niekas neatsakė, tik garsas skardeno aukštyn laiptais LzP. Skardẽnanti griežlės giesmė NdŽ. Armonika nesiliovė skardenusi sp. Lietus lyg mažėjo, ir perkūnas daugiau skardeno šiaurėje rš. ║ skleisti garsą: Pievose dalgiais pjovėjai skardena sp. | refl.: Oro atsimušimas į kietą daiktą sujudina patį tą daiktą; tas daiktas sujuda ir judėdamas skardenas J.Jabl. ║ išduoti balsą, čiulbėti, klykauti: Lelys mėgėjas tošį pūsti, savo kaimynus pamėgdžioti, miške nerimti, skardenti sp. Skardena stepės putpelė rš. Padangėse skardena vyturys rš. Ežere skardeno žąsys A.Vien. | refl.: Krūmuose skardenosi lakštingala rš. Kai antys būna alkanos, skardenas balsu krykdamos Kp. Kas gyvas skardenos savo balsu: suokė, švilpė, giedojo, kliaugėjo ir aidėjo nors ir nedarnia, bet linksma sutartine A.Vien. 3. intr. būti pilnam garsų, skambėjimo: Melsvasparnis kėkštas, pajutęs žvėrių žingsnius, šūkauja, kad net miškas skardena sp. Laukai skardena nuo dainų sp. Visas namas juokais skardeno rš. Teip skardẽna miškas nuo to bernioko balso Šmn. 4. refl. DŽ, Prng, Kp šaukti, balsu atsiliepti: Tik viena mergytė skardenos savo užkimusiu balseliu A.Vien. Kodel nesiskardenai, – būtume išgirdę J.Jabl. Anas mane šaukia, ė aš guliu i nesiskardenù Dglš. Skardéntis miške NdŽ. ║ skųstis: Tu, vaikel, da nesiskardénk, da neažumirštas Dglš. Ranka (instr.) visas ruduo skardẽnas Klt. 5. tr. skelbti, garsinti: Ką čia žmonės prasimanė skardenti, tarytum aš esanti daili rš. | refl. Š, Slm: Senai anas skardẽnas ir ieško savo giminių Ds. Jų brolis kai išvažiavo, tai nė nesiskardẽna namo Trgn. Jie slapstos ir gyvena tylomis, stengdamies nesiskardenti J.Jabl. Ordinas nebegalėtų Europai skardentis nešąs Žemaičiams krikščionybę rš. ║ refl. prk. darytis juntamam, reikštis: Toks sirgimas po kelių metų skardẽnas Trgn. Skardẽnos, skardẽnos [liga] i prigalėjo Klt. 6. tr. skardžiai giedoti, dainuoti: Žmonės nustebę žiūrėjo, kodėl šiandie niekas neskardena psalmių rš. Mūsų jaunystė sakalu skris, mūsų jaunystė vėtrą pralenks, kils į padangę kaip vyturys, laimės dainas ji skardens rš. \ skardenti; apskardenti; atskardenti; įsiskardenti; nuskardenti; paskardenti; suskardenti